1918 metais nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje tautos švietimo poreikis buvo akivaizdus – po carinės okupacijos tik 35 proc. Lietuvos gyventojų mokėjo skaityti ir rašyti. Pagrindiniu valstybės rūpesčiu švietimo erdvėje tapo nacionalinės švietimo sistemos sukūrimas ir neraštingumo likvidavimas. Pirmasis nepriklausomos Lietuvos švietimo ministras Jonas Yčas 1918 m. vasario 16-ąją skelbė: „Žmonių švietimas – tai mūsų gyvybės ir ateities klausimas.“


Visoje Lietuvoje prasidėjo švietimo reforma. Nuo tautinio atgimimo neatsiliko ir žalpiškiai. 1918 m. Žalpiuose buvo įkurtas valsčiaus centras. Lapkričio 20 d. susirinkę daugiau kaip 100 Žalpių ir aplinkinių kaimų ūkininkų išrinko penkių žmonių valsčiaus komitetą. Komiteto pirmininku buvo išrinktas būsimasis Steigiamojo Seimo narys Kazimieras Ralys.


Kazimieras Ralys (g. 1885 m.) buvo savamokslis, būdamas 15-os metų nuvyko į JAV, pas ten buvusį tėvą. Dirbo anglies kasyklose. Dar būdamas Amerikoje susidomėjo lietuvybės atkūrimo idėjomis. Grįžęs į Lietuvą, dalyvavo tautiniame sąjūdyje – lietuvių kultūriniame ir politiniame pasipriešinime lenkėjimui ir rusinimui, siekusiame nepriklausomos modernios tautinės Lietuvos valstybės atkūrimo. Žalpių apylinkėse platino lietuvišką literatūrą, o Žalpių dvare slapta mokė rašto kaimo vaikus.

Kazimiero Ralio iniciatyva Žalpių valsčiaus komitetas nusprendė pastatyti pradžios mokyklą. Lėšas mokyklos statybai skyrė valdžia ir vietos gyventojai. 1919 m. lapkričio 8 d. ,,Lietuvos ūkininko“ laikraštyje Kazimieras Ralys rašė: ,,Netrukus buvo gauta ir gyventojų lėšomis suvežta 300 rąstų sienojams, kita statybinė medžiaga, surinkta ir gauta iš valdžios statybos reikalams 20 000 markių. Pasamdytas dailidė ir iki 1919 m. rugsėjo 1 d. pastatytos mokyklos namo sienos. Namas išstatytas dailus: 10 sieksnių ilgio ir 5 sieksnių pločio. Apačioje – dvi salės ir du butai mokytojams, viršuje – didelė salė liaudies namams, kur bus įtaisyta scena vaidinimams, knygoms – skaitykla“. Kol vyko statybos, laikinoji pradinė mokykla nuo pat 1918 m. rudens veikė Mažučiuose Giedraičio troboje. Į naująjį pastatą Žalpiuose persikėlė 1920 m.


Pirmąja mokytoja dirbo Pliaupienė, vėliau – Jonas ir Pulcherija Žiūraičiai ir kt. Mokykloje veikė 2 klasės. Mokinių buvo virš 50. Suoluose vaikai sėdėdavo po tris, o smulkesni ir po keturis sutilpdavo.


Žalpių pradžios mokykloje vyko šios pamokos: matematikos, gramatikos, dailyraščio, piešimo ir tikybos.


1940 m. keturmetėje mokykloje dirbo keturi mokytojai. Nuo 1947 m. mokykla perorganizuota į septynmetę, kuri 1952 m. išleido pirmąją laidą. 1962 m. mokykla tapo aštuonmete. Nuo 1987 m. – nepilna vidurinė, 1991 m. – devynmetė, nuo 1993 m. – pagrindinė mokykla. 2001 m. mokykla reorganizuota į pradinę. Esant mažam mokinių skaičiui, 2007 m. mokykla uždaryta. Šiuo metu čia veikia Žalpių kraštotyros muziejus.


2

Žalpių pradžios mokykla

Teigiamas balas - 40%

1 / 4

Kokio komiteto iniciatyva nuspręsta statyti Žalpių pradžios mokyklą?

2 / 4

Kas vadovavo Žalpių valsčiaus komitetui?

3 / 4

Kokiame laikraštyje 1919 m. buvo aprašyta Žalpių pradžios mokyklos statyba?

4 / 4

Kokiame pastate įkurtas Žalpių kraštotyros muziejus?

Jūsų rezultatas yra