Gegužės 14 d. Kelmės krašto muziejus organizavo visuomeninę akciją-išvyką „Laisvės keliu: atminties ir pagarbos žygis partizanams“, skirtą partizanų Vytauto Eisino ir Elenos Gendrolytės-Jurkūnienės 100-osioms gimimo metinėms bei Gečaičių mūšio 80-osioms metinėms paminėti.
Akcijos metu buvo aplankyti atminimo paminklai Kasčiukų k. (Kražių seniūnija), Legotės k. (netoli Stulgių, Pakražančio senūnija), Pužukuose (Kelmės apylinkių seniūnija) ir Gečaičiuose (Kukečių seniūnija).
8 val. 15 min. dalyviai rinkosi Kasčiukų kaime prie atminimo kryžiaus Elenos Gendrolytės-Jurkūnienės (g. 1926 m. Kasčiukų k.) gimtinėje. Dalyvavo Kražių Žygimanto Liauksmino pagrindinės mokyklos mokiniai. Renginį koordinavo muziejininkė-edukatorė Vaida Andrulienė.
8 val. 30 min. susitikome Legotės kaime (Pakražančio seniūnija) Vytauto Eisino – Žygaudo žuvimo vietoje. Dalyvavo Pakražančio pagrindinės mokyklos mokiniai. Renginį koordinavo vyr. muziejininkas Rimantas Serva.
Vytautas Eisinas – Daugirdas, Žygaudas, g. 1926 m. Elenavos kaime, Kelmės raj. partizanauti pradėjo 1944 m. rudenį. 1947 m. pradžioje Vytautas Eisinas paskiriamas 14 vyrų būrio vadu. 1948 m. pradžioje MGB šnipai pranešė, kad V. Eisinas palaiko ryšius su O. Kybartaite iš Legotės kaimo. 1948 03 02 stribai apsupo sodybą. Išbėgę iš namo trys ginkluoti vyrai atidengė ugnį į stribus ir, atsiskyrę į dvi grupes, traukėsi. V. Eisinas buvo sužeistas į kojas. Parkritęs ant žemės jis atsišaudė, naikino dokumentus. Kiti du partizanai – Vincas Skačkauskas ir Antanas Volbikas sugebėjo prasiveržti iš apsupimo. Stribai apsupo Daugirdą ir jis žuvo nelygioje kovoje.
9 val. 30 min. vyko Elenos Gendrolytės-Jurkūnienės pagerbimas prie atminimo paminklo jos žuvimo vietoje Pužukų kaime (Kelmės apylinkių seniūnija). Dalyvavo Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos mokiniai. Renginį koordinavo vyr. muziejininkas Rimantas Serva.
Elena Gendrolytė (Jurkūnienė) – Balanda, g. 1926 m. Kasčiukų kaime, baigė Kelmės gimnaziją, dirbo mokytoja. Buvo liekna, ilgomis kasomis, mėlynakė. Žuvo 1953 01 17 Pužukų kaime netoli Kelmės. Lemtingų įvykių išvakarėse bunkeryje slėpėsi keturi partizanai: Antanas Bakšys – Klajūnas – vadas, Aleksas Jurkūnas – Valeras – štabo viršininkas, Elena Gendrolytė (Jurkūnienė) – Balanda – štabo narė, Antanas Jankauskas – Tonis – partizanas. 1953 m. sausio 17 d. MGB pajėgos apsupo K. Ruko ir kaimynų sodybas. Čekistai daržinėje aptiko slėptuvę. Partizanų vadai, supratę, kad priešintis beprasmiška, nusprendė gyvi nepasiduoti. Pirmiausia jie sunaikino dokumentus, sušaudė rašomąją mašinėlę, sudaužė ilguosius ginklus ir kitą turtą. Pirmasis nusišovė Jūros srities vadas, LLKS prezidiumo pirmininko pavaduotojas, VS ideologas Antanas Bakšys. Elena Gendrolytė-Jurkūnienė paprašė, kad ją nušautų vyras Aleksas Jurkūnas. Vėliau A. Jurkūnas nusišovė pats. A. Jankauskas pasidavė gyvas.
10 val. 30 min. akcijos dalyviai rinkosi prie atminimo ženklo Gečaičių kautynių dalyviams (Gečaičių kaimas, Kukečių seniūnija). Dalyvavo Kelmės „Kražantės“ progimnazijos mokiniai. Renginį koordinavo vyr. muziejininkas Rimantas Serva.
1946 m. rugsėjo 24 d. MVD Kelmės vls. poskyrio karinė grupė Kelmės vls. Gečaičių k. aptiko Domo Kraujalio – Šturmo ir Vinco Miliausko – Šikšnosparnio vadovaujamų Vytauto Didžiojo rinktinės Nemuno partizanų būrių karius. Per susišaudymą būrio vadas Domas Kraujalis buvo sužeistas, tačiau pasitraukė, o Vincas Miliauskas žuvo. Kartu krito dar 6 partizanai: Antanas Bajoras, Morkus Bajoras, Savickas, Žukauskas, Šamm Alfred (vokietis) ir Balandis (slapyvardis). Žuvusių partizanų kūnus atpažino per minėtą operaciją suimti partizanai.
Informaciją parengė vyr. muziejininkas Rimantas Serva.
