Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai ir Kelmės rajono vyrai būrėsi į partizanų gretas. Kelmiškiai sudarė Vėgėlės rinktinę. Kartu su jurbarkiškių Trijų lelijų rinktine, raseiniškių – Žebenkšties ir tauragiškių – Lydžio rinktine 1946 metais sudarė Jungtinę Kęstučio apygardą. Jos vadu išsirinko aviacijos kapitoną Juozą Kasperavičių. Nuo 1948 metų Lietuvoje įsikūrė 9 partizanų apygardos. Dabartinio Kelmės rajono ribose kirtosi net trijų apygardų teritorijos – Žemaičių, Kęstučio ir Prisikėlimo. Pirmas rimtesnis išbandymas Kelmės partizanams buvo 1945 metų liepos 22 d. Virtukų mūšyje. Šiose kautynėse žuvo 16 Liolių būrio partizanų. Nuo 1945 iki 1953 metų Kelmės krašte įvyko 7 dideli mūšiai ir apie 200 mažesnių bei pavienių susirėmimų. 1953 metų sausio 17 d. Pužukų kaime sunaikinamas Jūros srities štabas – vadas Antanas Bakšys, 1953 06 19 išduotas žuvo Kęstučio apygardos vadas Povilas Morkūnas, 1953 08 23 pasaloje žuvo Žemaičių apygardos vadas Vladas Montvydas. Organizuotas pasipriešinimas okupantams baigėsi. Dar 1953 metų vasarą Kelmės krašte veikė Audros būrys – 3 vyrai ir Budrio būrys – 4 vyrai. Kartais atklysdavo pavienių partizanų iš kitų rajonų. Paskutinis partizanas Kelmės krašte žuvo 1961 metų rudenį. Edmundas Kmita išduotas nusišovė Vejų kaime, Kražių apyl.
Parodą parengė vyriausiasis muziejininkas Rimantas Serva.