Lietuvių liaudies sceninio šokio istorijos faktai
Pirmasis scenoje pašoktas lietuviškas šokis buvo Miko Petrausko (jis buvo vargonininkas, dirigentas, pedagogas, kompozitorius, aktyvus nepriklausomos Lietuvos ir lietuvių emigrantų bendruomenės JAV kultūros veikėjas, žinomo Lietuvos tenoro Kipro Petrausko brolis). Šokis „Suktinis“ buvo pritaikytas scenai ir 1903 metais parodytas Peterburgo žiūrovams.
Kiek vėliau, 1905 metais Kretingoje, privačioje šventėje šešios merginos pašoko „Aguonėlę“.
1918 metais Lietuvai atgavus nepriklausomybę imtos kurti tautiškos mokyklos. Lietuviškų šokių buvo mokoma pradinio lavinimo mokyklose fizinio lavinimo pamokose. Steigiami kursai, kuriuose ruošiami šios srities specialistai.
1935 metų liepos 14 – 21 d. Londone vyko tarptautinė liaudies šokių šventė, kurioje dalyvavo šokėjai iš 24 Europos šalių ir JAV. Po sėkmingo lietuvių šokėjų pasirodymo susidomėjimas liaudies šokiu sparčiai augo.
1937 metais Paryžiaus pasaulinėje parodoje, 1939 metais Hamburge šokių šventės metu šokėjai iš Lietuvos, vadovaujami Marijos Baronaitės šoko „Blezdingėlę“, „Jonkelį“, „Kepurinę”. Marija Baronaitė vėliau tapo pirmąja liaudies dainų ir šokių ansamblio baletmeistere.
Iš Dainų šventės šokių dienos istorijos
Dainų šventės pavadinimas tradicinis, tačiau jos turinys smarkiai kito. Tarpukario metais joje skambėjo tik dainos, nuo 1950 metų prie dainų dienos prisidėjo šokių diena. Šokėjų skaičius šventėse keitėsi. Prasidėjęs nuo 1200 dalyvių, kiekvienoje šventėje vis gausėjo ir rekordą pasiekė 1980 metais – per 9000 šokėjų. Po to pradėjo mažėti. Šventėms ruošdavosi du tris kartus daugiau kolektyvų. Žalgirio stadione erdvė ribota, tad kiekvienai šventei šokėjai atrenkami, tad į Vilnių pakviečiami tik labai gerai pasirengę kolektyvai.
Iš tautinio šokio istorijos Užventyje
1934 metais Dainų šventė buvo organizuota Užvenčio dvaro sodyboje. Prie jos organizavimo prisidėjo dvaro savininkas, Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Smilgevičius.
Lietuviškų liaudies šokių buvo mokoma Užvenčio vidurinėje mokykloje. Aktyviai šioje srityje reiškėsi biologijos mokytoja Ona Vaškevičienė, subūrusi vyresniųjų klasių mokinių šokių kolektyvą. 1955 metais su šiuo kolektyvu dalyvavo Dainų šventėje. Tuo pačiu metu beveik dešimtmetį Užventyje tautinio šokio mokė istorijos mokytoja Stasė Balnienė.
Užvenčio kultūros namuose keletą metų iki 1989-ųjų dirbo choreografė Aldona Repšaitė.
1962 metais Užvenčio vidurinėje mokyloje vadovauti moksleivių šokių kolektyvams ėmėsi pradinių klasių mokytoja Ona Šiurytė-Jankauskienė, buvusi šios mokyklos mokinė, pati visą mokyklinį amžių prašokusi įvairiuose kolektyvuose. Vos po poros metų kolektyvas jau dalyvavo respublikinėje moksleivių dainų šventėje. 1964 m. surengtoje I respublikinėje moksleivių dainų šventėje dalyvavo per 24 000 moksleivių: 220 chorų (14 854 dainininkai), 245 šokių kolektyvai (5 223 šokėjai), 159 orkestrai (239 muzikantai). Nuo 1989 metų iš A. Repšaitės perėmusi vadovavimą Užvenčio kultūros centro pagyvenusiųjų šokėjų kolektyvui, jau 1990 metais pasirodė Dainų šventėje. Nuo 1994 metų respublikinėse dainų šventėse dalyvavo su pagyvenusiųjų šokių grupe „Gludas“, vyresniojo amžiaus šokių grupe „Putinėlis“ bei jaunučių kolektyvu. Šokių kolektyvai nuolat dalyvavo respublikiniuose konkursuose, ne vieną kartą tapo prizinių vietų laimėtojais. Koncertuota Estijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Vengrijoje. Užventį Lietuvoje ir už jos ribų choreografė O. Jankauskienė su šokėjų kolektyvais garsino daugiau nei 30 metų. Per ilgus darbo metus liaudies šokio meno entuziastė, savamokslė išugdė daug šokėjų bei buvo pirmoji ugdžiusi pripažintus profesionalus – baleto primarijus Petrą Skirmantą ir Eligijų Butkų.
O. Jankauskienės įvertinimas
2003 m. Lietuvos valstybės karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejaus proga gavo Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko padėkos raštą
2005 m. suteiktas Šiaulių apskrities viršininko garbės ženklas „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“
2012 m. suteiktas Kelmės rajono garbės pilietės vardas
2014 m. įteikta Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus padėka už ilgametį darbą kultūros ir tradicijų puoselėjimo srityje, už kolektyvų aukštą įvertinimą respublikiniuose konkursuose
2016 m. apdovanota Užvenčio seniūnijos garbės ženklu „Pegasas“
2018 m. paskelbta Kelmės rajono savivaldybės metų kultūros darbuotoja (už 2017 m.)
2019 m. apdovanota Kelmės rajono savivaldybės mero Vaclovo Andrulio padėkos raštu už ilgametį kūrybinį darbą.
