Kražiai nuo seniausių laikų minimi kaip kultūros ir švietimo centras, turtingas ne tik savo istorija, kultūros paveldo objektais, bet ir išsiskiriantis daugiakultūriškumu bei religinių bendruomenių įvairove. Turbūt ne visiems yra žinoma, kad vienu metu Kražiuose buvo keturios bažnyčios, trys vienuolynai, priskaičiuojama net dvylika veiklą vykdančių religinių bendruomenių, iš kurių trys veikia ir šiandien. Norint visuomenei jas pristatyti, Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras, bendradarbiaujant su Kelmės rajono savivaldybe, Budistų bendruomene „Deimantinio Kelio budizmo Karma Kagju tradicija“ ir Naujosios Gokulos Krišnos sąmonės religine bendruomene parengė parodą „Religių įvairovė Kražiuose“.
Čia, prieš Žemaitijos krikštą, vyravo senasis lietuvių tikėjimas, 1416 – 1417 m. Kražiuose pastatyta viena pirmųjų Žemaitijoje bažnyčių, nuo 1608 m. daugiau nei 160 metų Kražiuose gyveno jėzuitai. Vienuolės benediktinės Kražiuose prisidėjo prie religinio gyvenimo gilinimo, 1743 m. vienuoliai rokitai Kražiuose įsteigė globos namus psichiniams ligoniams, 1758 metais įkurdintos kelios seserys marijavitės. Seserys kotrynietės dirbo vaikų darželyje ir senelių prieglaudoje. XX a 4 deš. pusė Kražių gyventojų sudarė žydai. Laisvamaniai kvietė žmones į savo veiklos renginius Medžiokalnyje.
Šių religinių bendruomenių gausa ilgainiui formavo ne tik miestelio gyventojų būdą, šventes bet ir materialųjį ir nematerialųjį kultūros paveldą.
Šiuo metu Kražiuose, išlikusioje buvusio jėzuitų pastatų komplekso dalyje, įsikūrė Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centras, išlikusi ir veikianti benediktinių Šv. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia. Vienuolių rokitų palikimas Kražiuose – Šv. Roko atlaidai, giliausias ir seniausias tradicijas turinti šventė. Kražių apylinkėse aktyviai veikia Budistų bendruomenė „Deimantinio Kelio budizmo Karma Kagju tradicija“ ir Naujosios Gokulos Krišnos sąmonės religinė bendruomenė.