KVIEČIAME PRISIMINTI IR PAMINĖTI BALTIJOS KELIO 35-METĮ

Šiemet sukanka 35 metai nuo tos dienos, kai trijų Baltijos valstybių piliečiai stovėjo gyvoje grandinėje, kovodami už savo laisvę.
1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje Tarybų Sąjunga su nacistine Vokietija pasirašė slaptą susitarimą vadinamą Hitlerio-Stalino paktu arba Molotovo–Ribentropo paktu, kuriuo buvo numatyta, jog Vokietijai užpuolus Lenkiją, SSRS liks neutrali. Taip pat buvo sudarytas ir slaptasis sutarties protokolas, pagal kurį šalys agresorės įtakos sferomis pasidalijo Rytų Europos valstybes. Iš pradžių dalis Lietuvos turėjo patekti į Vokietijos interesų zoną, tačiau vėlesniais slaptaisiais protokolais buvo perduota SSRS. Tai lėmė tragišką Lenkijos, Suomijos ir Baltijos valstybių likimą. Lietuva, Latvija ir Estija penkiems dešimtmečiams, po okupacijos ir aneksijos, pateko į SSRS sudėtį.
1989 m. rugpjūčio 23 d., per Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo 50-ąsias metines, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Estijos liaudies frontas ir Latvijos liaudies frontas surengė manifestaciją, skirtą Molotovo–Ribentropo paktui pasmerkti bei vieningam laisvės siekimui pareikšti. Automagistralėje Vilnius–Ryga–Talinas Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai susikibę rankomis sudarė gyvą grandinę, nusitiesusią apie 650 kilometrų. Manoma, jog šiame renginyje dalyvavo apie 1 mln. lietuvių, iš viso apie 2 mln. Baltijos šalių gyventojų.
Lietuvoje Baltijos kelio trasa (apie 220 km) buvo padalinta į 50 atkarpų, simboliškai pažymint 50 nelaisvės metų. Buvo paskaičiuota kiek vienam kilometrui reiktų žmonių ir, atsižvelgus į miestų, rajonų gyventojų skaičių bei jų aktyvumą, miestams ir rajonams paskirtos Baltijos kelio atkarpos. Vilniaus miestui paskirta 37 km atkarpa, Kaunui ir Kauno rajonui – 20 km, Klaipėdai ir Klaipėdos rajonui – 8 km, Ukmergei – 7 km, Panevėžiui – 5 km, Šiauliams ir Jonavai – po 4 km, kitiems rajonams – nuo 5 iki vieno kilometro. Suplanuoti ir akcijos dalyvių maršrutai. Žemaičiai ir pamario gyventojai savo atkarpą turėjo pasiekti per Pasvalį.
Už kelmiškių vykimą į Baltijos kelią buvo atsakingas V. Šikšnys. Iš Kelmės išvyko 40 autobusų ir 168 lengvieji automobiliai. Tačiau buvo ir vykstančių savarankiškai, prisijungusių pakeliui. Tų laikų Sąjūdžio aktyvistų duomenimis, Baltijos kelio akcijoje dalyvavo apie 2,5 tūkst. Kelmės rajono gyventojų. Kelmiškiams teko atkarpa Pasvalio rajone, šalia Talačkonių gyvenvietės. 1991 m. šioje vietoje, siekiant įamžinti Baltijos kelio akciją, kelmiškių, akcijos dalyvių, pastatytas paminklinis akmuo, paženklintas Gediminaičių stulpais. Tada buvo užrašytas žodis „Kelmė“ ir pastatymo data – 1991 m. Po kelių metų minėta data, parvežus paminklą į Kelmę, buvo ištaisyta į 1989 m. rugpjūčio 23 d.
Baltijos kelio akcija buvo pademonstruotas Baltijos šalių tautų politinis brandumas, gebėjimas susitelkti ir vieningai reikšti nuomonę siekiant bendro tikslo – atkurti Nepriklausomybę. Vakarų šalyse žurnalistams plačiai nušvietus Baltijos kelio akciją, buvo sulaukta didžiulio palaikymo dėl ko SSRS valdžia nedrįso panaudoti karinės jėgos.
2009 m. Baltijos kelias buvo įrašytas į UNESCO „Pasaulio atminties“ sąrašą. 2014 m. Baltijos kelio vietos, kuriose stovėjo akcijos dalyviai bei buvo pastatyti paminklai, įtrauktos į Lietuvos kultūros paveldo objektų sąrašą.

Kviečiame  kelmiškius rugpjūčio 23 d. prisiminti Baltijos kelio akciją ir vykti paminėti šį istorinį įvykį prie paminklinio akmens, pastatyto šalia Baltijos kelio magistralės ties Talačkoniais, Pasvalio rajone, vietoje, kurioje prieš 35 metus Baltijos kelyje stovėjo  susikibę rankomis mūsų krašto žmonės.
Vykti į akcijos vietą kviečiame ir savo transportu, ir organizuotai.
Norinčius dalyvauti Baltijos kelio 35-čio paminėjimo akcijoje nemokamai nuveš užsakytas autobusas. Išvykimo laikas rugpjūčio 23 d. 12.30 val., nuo Kelmės r. savivaldybės administracijos pastato.
Kviečiame iki rugpjūčio 19 d. registruotis Antano Kriaučiūno tel. +370 610 30546 arba Kelmės krašto muziejaus tel. +370 427 61065