Paroda, skirta lietuviškos spaudos atgavimo 120-osioms metinėms paminėti
„Stipriausias pamatas tautystės, pirmiausiu jos ramsčiu yra prigimtoji kalba“, – sakė mūsų himno autorius Vincas Kudirka. 2024-ieji – jubiliejiniai metai. Sukanka šimtas dvidešimt metų, kai 1904 m. Lietuva atgavo savąjį raštą.
Parodoje rasite kirilica parašytą maldaknygę, išleistą Vilniuje, 1869 m. Tokius leidinius lietuviai griežtai atmetė. Rasite ir S. L. Kušeliausko maldaknygę „Auksa Ałtorius arba Szaltinis dangiszku skarbu“ (Vilnius: J. Zavadzkio sp., 1878), kuri spaudos draudimo laikotarpiu perleista 90 kartų. Maldaknygėje sudėti beveik visi tais laikais žinomų lietuviškų maldų tekstai, todėl leidinys labiausiai atitiko žmonių poreikius ir buvo toks mėgstamas. Iš Kušeliausko maldaknygių buvo mokoma skaityti. Kušeliauskas mokėsi Kolainių (Kelmės r.), vienuolyno mokykloje, gyveno Tytuvėnuose. Parodoje eksponuojama J. Šliūpo knyga „Lietuviškieji raštai ir raštininkai: Raszliska peržvalga parengta Lietuvos mylėtojo“ (Tilžė, 1900), kurioje autorius apie M. Valančių šitaip rašė: „O kas naudinga yra visiems žinoti, kaip ana mylimojo Valanczausko gyvenimas <…>. Kada mes pažvelgiame į tą milžiną darbuse dėl tėvynės, kuris kurstė ugnį szviesos ir darbsztumo, o vėl dirstelime į darbus musdieniszku kuningu, tai nuludę turime patėmyti, jog tiktai nedaugelis eina takais, Valanczausko pramintais, diduma-gi žvelgia szalin nu jieszkiniu, Valanszausko įgyvendintu“. Parodoje – ir Ušnėnuose gimusio publicisto P. Višinskio paskatintų rašytojų kūriniai: Žemaitės „Paveikslai“ (Tilžė, 1899); Dviejų Moterų (kartu kūrusių G. Petkevičaitės-Bitės ir Žemaitės) „Kaip kas išmano, teip save gano“ (Tilžė, 1904); Lazdynų Pelėdos „Kas priešius“ (Tilžė,1890); Jovaro „Poezija. Jaunoms lietuvaitėms“ (Šiauliai, metai nenurodyti). Tarpe kitų knygų ir Keturakio pjesė „Amerika pirtyje“, išleista Tilžėje, 1895 m. (1899 m. šiuo leidimu naudojosi pirmojo lietuviško spektaklio rengėjai, iš jų – ir P. Višinskis). Pamatysite ir 1898 m. Tilžėje išleistą, V. Kudirkos išverstą F. Šilerio knygelę „Orleano mergelė“ (pasirašyta Vinco Kapso slapyvardžiu). Po V. Kudirkos mirties P. Višinskis išleido visą jo kūrybinį palikimą ir V. Putvinskio Šilo Pavėžupio dvare redagavo „Varpą” (Eksponuojamas – pirmasis „Varpo“ numeris). Parodoje eksponuojama ir J. Jablonskio (P. Kriaušaičio slapyvardžiu) 1901 m. Tilžėje išleista „Lietuviškos kalbos gramatika“, kurią 1899 m. vasarą V. Putvinskio Graužikų dvare J. Jablonskis su P. Avižoniu, Žemaite ir A. Smetona parengė spaudai.
Laima Šimkutė, Kelmės krašto muziejaus vyresnioji muziejininkė
