Kelmės krašto muziejuje buvo paminėtos Lietuvių kalbos dienos. Dalyvavo moksleivių būrelio „Senolių šventės ir žygiai“ nariai su mokytoja Aušra Vaitkevičiene.
Viena iš sakmių kelmiškių tarme: „Kap velns norieja į veseli aiti“.
Kavalierius užeja pana su žemi. Rek dalys, piningų įnešt. Ain per mišką i galvuoj: „Ka i velni sutikčiau, kad tik paskuolintu“.
Akurat, skrybeli užsidiejens velniuks atsirand.
– Kuo tap liūnūji? – klaus.
– Tai uo kan aš neliudnūsu, užejau pana baguota, rek pininga, kad kur gauč paskuolint, kad i nu velni skuolinčiaus.
– Nu tai kyk tau rek?
I paskuolina tų piningų kyk anam reikieja. Tas berns klaus:
– Kada aš tau atidūsu?
– Piningų , – saka, – nereks, tik i veseli pakvysi.
Ans jau norieja tun veselie uždirbt gera. Tas pariejens nulieki pas klebuoną, i tas klebuons pamuokina, kan sakyt.
Nuaja tun velnią i veseli kvysti. Velns klaus, kas būs pariedkoj.
– Šv. Petras, šv. Juons.
– O, kad šioksma, tai šioksma!
– Pana švenčiausia būs.
– O, kad šioksma, tai šioksma! O kas piršliūse būs?
– Tai Perkūns būs.
– Kad Perkūns, tai aš neisu. A negal ka kita pakvysti?
– Jeigu nepakvysu, vestuves sugrius.
– Nu tai aš tau užsistupiju. Ka Perkūns, tai aš neisu.
