Paroda, skirta lietuviškos spaudos atgavimo 120-osioms metinėms paminėti.
„Stipriausias pamatas tautystės, pirmiausiu jos ramsčiu yra prigimtoji kalba“, – sakė mūsų himno autorius Vincas Kudirka. 2004-ieji – jubiliejiniai metai. Sukanka šimtas dvidešimt metų, kai 1904 m. Lietuva atgavo savąjį raštą. Kelmės krašto muziejuje (Kelmės dvaro rūsyje) sausio mėn. atidaryta šiai datai paminėti senųjų spaudinių paroda, kurioje eksponuojama virš 30 leidinių, išleistų Rytų Prūsijoje bei Amerikoje (Iš viso šio laikotarpio leidinių muziejus turi apie 50).
Parodoje rasime S. L Kušeliausko maldaknygę „Auksa Ałtorius arba Szaltinis dangiszku skarbu“ (Vilnius: J. Zavadzkio sp., 1978). Joje buvo sudėti beveik visi tais laikais žinomų lietuviškų maldų tekstai. Rinkinio autorius naudojosi iki spaudos draudimo pasirodžiusiomis maldaknygėmis, įdėjo ir savo paties sukurtų maldų, todėl leidinys labiausiai atitiko žmonių poreikius ir buvo toks mėgstamas. Iš Kušeliausko maldaknygių buvo mokoma skaityti. Spaudos draudimo laikotarpiu maldaknygė perleista 90 kartų. Parodoje eksponuojama J. Šliūpo knyga „Lietuviškieji raštai ir raštininkai: Raszliska peržvalga parengta Lietuvos mylėtojo“ (Tilžė, 1900), kurioje autorius apie M. Valančių šitaip rašė: „O kas naudinga yra visiems žinoti, kaip ana mylimojo Valanczausko gyvenimas <…>. Kada mes pažvelgiame į tą milžiną darbuse dėl tėvynės, kuris kurstė ugnį szviesos ir darbsztumo, o vėl dirstelime į darbus musdieniszku kuningu, tai nuludę turime patėmyti, jog tiktai nedaugelis eina takais, Valanczausko pramintais, diduma-gi žvelgia szalin nu jieszkiniu, Valanszausko įgyvendintu“. Parodoje – ir Antano Miluko „Lietuviška chrestomatija: Išleista susivienijimo liet. Amerikoje“ (Išlleista JAV, 1901m.). Rasime ir Ušnėnuose gimusio publicisto P. Višinskio paskatintų rašytojų kūrinius: Žemaitės „Paveikslai“ (Tilžė, 1899); Dviejų Moterų (kartu kūrusių G. Petkevičaitės-Bitės ir Žemaitės) „Kaip kas išmano, teip save gano“ (Tilžė, 1904); Šatrijos Raganos „Viktutė“ (Išleista Amerikoje, 1903); Lazdynų Pelėdos „Kas priešius“ (Tilžė,1890); Jovaro „Poezija. Jaunoms lietuvaitėms“ (Šiauliai, metai nenurodyti). Tarpe šių knygų ir Keturakio pjesė „Amerika pirtyje“, išleista Tilžėje, 1895 m. (1999 m. šiuo leidimu naudojosi pirmojo lietuviško spektaklio rengėjai, iš jų – ir P. Višinskis). Parodos lankytojai gali susipažinti ir su V. Kudirkos pirmuoju eilėraščių rinkiniu „Laisvos valandos“ (Tilžė, 1899) bei keletu jo išverstų knygelių. Po V. Kudirkos mirties P. Višinskis išleido visą jo kūrybinį palikimą ir V. Putvinskio Šilo Pavėžupio dvare redagavo „Varpą” (Kelmės krašto muziejus turi pirmąjį „Varpo“ numerį). Muziejus taip pat turi ir J. Jablonskio (P. Kriaušaičio slapyvardžiu) 1901 m. Tilžėje išleistą „Pirmąją lietuvių kalbos gramatiką“, kurią 1899 m. vasarą V. Putvinskio Graužikų dvare J. Jablonskis su P. Avižoniu, Žemaite ir A. Smetona parengė spaudai. Įdomu tai, jog pirmoji žinoma lietuvių kalbos gramatika „Grammatica Litvanica” buvo išleista 1653 m. Karaliaučiuje. Ją lotyniškai parašė Danielius Kleinas. Po jo dar išleistos keletas gramatikų. Tačiau svarbiausią pėdsaką paliko J. Jablonskio gramatika.
Laima Šimkutė, Kelmės krašto muziejaus muziejininkė
