Menininkė gimė 1913 m. Kelmėje. Baigusi pradžios mokslus, įstojo į Kelmės progimnaziją. Vėliau įstojo į Kauno vienuolyną, tačiau jau 1944 m. buvo areštuota ir ištremta už Uralo. Po aštuonerių metų, grįžusi iš tremties, J. Peldavičiūtė dirbo Kelmės gyventojų buitinio aptarnavimo kombinate vaizdinių priemonių apipavidalintoja. Mirė 2012 m. būdama 99 metų.
Peldavičiūtė piešti pradėjo vaikystėje. 1934 m. menininkės talentas buvo pastebėtas bei įvertintas Kelmėje surengtoje liaudies meno parodoje. To paskatinta ji išvyko į Kauną, kur baigė dailininkų dekoruotojų trejų metų kursus. Nors buvo raginama gilinti žinias Šiauliuose, ji to atsisakė, nes manė, kad dailės mokytojo profesija nėra gerbiama. J. Peldavičiūtė nusprendė tapti vienuole. Visgi visą gyvenimą ir toliau kūrė.
Peldavičiūtė daugiausiai tapė religinės tematikos paveikslus. Jos kūryboje galima pajausti žemaičių tradicijų tęstinumą. Savitas bei įdomus dailininkės požiūris į būties suvokimą. Dailės darbuose per įvairius ženklus ir kodus atsiskleidžia mistinė pasaulio reiškinių samprata.
Kelmiškės neeilinis talentas buvo pastebėtas dailininko A. Zmuidzinavičiaus. Ją tapyti skatino ir dailininkas grafikas, knygų iliustratorius E. Žiauberis.
Peldavičiūtės darbai plačiai pasklido. Dalį jos darbų įsigijo kolekcininkai, dalį muziejai. Kelmės krašto muziejuje saugomi 98 dailininkės darbai.