Kaltiniai kryžiai ir saulutės – tai mažosios architektūros paminklų viršūnės, atskleidžiančios tradicinių saulučių vizualinį grožį, formų įvairovę, jose simboliškai užkoduotą prasmę. Kalviškoji kryždirbystė – neatsiejama dalis Lietuvos kryždirbystės meno, kurį pries dvidešimt metų UNESCO įtraukė į Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą.
Parodos eksponatai – iš Užvenčio kraštotyros muziejaus šiuolaikinės tautodailės kūrinių kolekcijos, suformuotos dėka Užventyje vykstančių meninės kalvystės kūrybinių stovyklų, suburiančių žymiausius Lietuvos kalvius iš visų etnografinių Lietuvos regionų. Užventyje kuriančių kalvių didelė dalis yra yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos ir Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos nariai, turintys oficialų meno kūrėjo statusą. Kaip teigė menotyrininkas Vytautas Tumėnas – dvylika metų miestelyje vykstantys kalvių kūrybiniai sambūriai svarbūs šios tautodailės srities plėtrai. Pasak jo, tai – „reikšmingiausia tradicinė sakralinės kalviškos kryždirbystės kūrybinė stovykla mūsų šalyje, drauge ir vienas reikšmingiausių meninės kalvystės renginių“. Nuo 2020 metų šalies kalvių Užventyje sukurti kryžiai ir saulutės tapo muziejaus nuosavybe, iš jų formuojamas tradicinę kryždirbystę reprezentuojantis rinkinys. Per pastaruosius du metus rinkinį papildė trisdešimt geležinių kryžių viršūnių. Jų autoriai: A. Degė, R. Gudaitis (Radviliškis), R. Grekavičius (Kaunas), A. Janulis (Ukmergė), A. Jukumas (Klaipėda), J. Kavaliauskas (Druskininkai), S. Kronis (Panevėžys), E. Latėnas (Vilnius), V. Mikuckis, Č. Pečetauskas, E. Sinkevičius (Mažeikiai), T. Pacaitis (Lazdijai), E. Pokvytis (Plungė), E. Rimkūnas, V. Slavinskas (Telšiai), A. Sodaitis, S. Špukas (Radviliškis), D. Vilius (Šilutė), E. Vronskis (Daugpilis, Latvija). „Nors iš pirmo žvilgsnio visi kryžiai persmelkti gilios tradicijos dvasios, tačiau įdėmiau pažvelgę galime atrasti, jog vienų kryžių elementai itin artimi būdingiems metalo kryždirbystės plastinės kalbos principams (J.Kavaliauskas, S. Kronis, Č. Pečetauskas, T. Pacaitis), kituose – daugiau naujovių, laisvesnių interpretacijų, aliuzijų į vaistažolių, pasaginių mėnulių, daugialypių kryžių siluetus, kryžmiškų žvaigždžių (A. Janulis, A. Degė, R. Gudaitis, A. Sodaitis, V. Mikuckis, S. Špukas, R. Grekavičius, D. Vilius, E. Sinkevičius, E. Pokvytis). Vieni jų itin artimai seka senąją tradiciją, kiti ją interpretuoja kiek laisviau“ – sakė V. Tumėnas. Vertinga šiuolaikinės meninės kalvystės kūrinių kolekcija tikslingai sudaryta siekiant pagerbti kraštiečio kalvio, meninės kalvystės kūrybinių stovyklų Užventyje pradininko Vytauto Jaručio atminimą, naudojama kilnojamoms parodoms ir edukacijai – garsinti kalviškos kryždirbystės tradiciją, kuri lietuviui yra ne tik religinio, bet ir tautinio tapatumo išraiška.
Parodą parengė vyresnioji muziejininkė Milda Balvočiūtė-Knyzelienė
