1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, kuris tapo pagrindiniu Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimo dokumentu. Vėliau priimta Lietuvos Laikinoji Konstitucija, suformuota Laikinoji Vyriausybė, įsteigta Prezidento institucija.
1920 m. gegužės 15 d. Kaune įvyko pirmasis Steigiamojo Seimo posėdis. Steigiamasis Seimas įtvirtino vakarietiškos demokratinės, parlamentinės valstybės principus, tikėjimo, sąžinės ir žodžio laisvę; lyčių ir tautų lygybę pagal įstatymą; asmens neliečiamumą ir jo privačios sąžinės ir žodžio laisvę. Šis Seimas priėmė nuolatinę valstybės Konstituciją, žemės reformos įstatymus, svarstė ir priėmė įvairias valstybės gyvenimo sritis reguliuojančius įstatymus.
Kartu su Nepriklausomybe Lietuvoje pradėtos minėtos įvairios šventės. Svarbiausios buvo šventės, kuriose švęstas valstybingumas – tai Tautos šventė, Vasario 16-osios šventė, vėliau, iki 1928 m., buvo švenčiama gegužės 15 d. – Steigiamojo Seimo diena. Po 1926-ųjų gruodžio perversmo plačiai buvo švenčiami šalies lyderio Antano Smetonos gimtadieniai. Didžiausio dėmesio sulaukė 1934-aisiais minėtas 60-metis, kai šventės vyko daugelyje miestų. Valstybines šventes žmonės švęsdavo miestų aikštėse, gatvėse. Nė viena šventė neapsieidavo be karinių paradų, orkestrų, karių pasirodymų ir karinės technikos demonstravimo. Taip pat vykdavo dainų šventės, organizacijų bei draugijų šventiniai sambūriai, paminklų atidengimas, taip pat kalendorinės, bažnytinės, jaunimo šventės ir pan. Parodoje ir norima parodyti, kaip valstybingumo įtvirtinimą pažymėdavo Kelmėje bei kitose Lietuvos vietose. Visos parodoje demonstruojamos fotografijos paimtos iš Kelmės krašto muziejaus fondų.
Informaciją parengė vyr. muziejininkas Rimantas Serva
