Tapytojas Z. Petravičius – figūrinių kompozicijų, realistinių peizažų, portretų autorius, kurio darbai saugomi Vytauto Didžiojo karo, Šiaulių „Aušros“, Lietuvos nacionalinio dailės, Varšuvos nacionaliniame ir kituose muziejuose, privačių meno mylėtojų kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.
Menininkas gimė 1862 m. birželio 16 d. Ganyprovos kaime ar Sirvydų dvare (Kelmės r.), pradinį meninį išsilavinimą įgijo Varšuvos dailės mokykloje. Siekdamas profesionalaus dailininko vardo išvyko studijuoti į Peterburgo dailės akademiją, vienus metus stažavosi Paryžiuje, prestižinėje „Julienne“ akademijoje. Dailininkas buvo aktyvus grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje dalyvis, rengė personalines parodas. Ankstyvoji Z. Petravičiaus kūryba glaudžiai susijusi su rusų realistų daile, Kilnojamųjų dailės parodų draugijos („peredvižnikų“, 1890–1892 m. buvo jos narys) dailininkų tapyba. Tapytojas eksponuodavo peizažus, natiurmortus, žanrines kompozicijas.
1905-aisiais Z. Petravičius Rusijoje eksponavo antikarinės tematikos paveikslą „Mirties žygis“ (1905 m.), kurį caro valdžia konfiskavo. Vengdamas suėmimo dailininkas emigravo į Palestiną, vėliau apsigyveno Egipte ir emigracijoje praleido šešerius metus. Tuo laikotarpiu jis tapė daugiausia peizažus, Palestinos ir Egipto gamtos motyvais. Grįžęs į Sankt Peterburgą kūrė figūrines kompozicijas, peizažus. Po Pirmojo pasaulinio karo ūkininkavo Sirvyduose nuomojo Paverpenio dvarą (Kelmės r.). 1921–1931 m. Kelmės progimnazijoje dėstė piešimą. Nutapė Kelmės katalikų bažnyčios dešiniojo altoriaus Šv. Jurgio paveikslą. Vėliau gyveno Telšiuose, Šiauliuose, Kaune (Apie 1935 metus buvo pakviestas dirbti dailininku Vytauto Didžiojo karo muziejuje). Mirė 1955 m. Kaune.
Nuo 1890 m. dalyvavo parodose. Paliko apie 1000 paveikslų. Apdovanotas Gedimino III laipsnio ordinu už batalinės tematikos paveikslus.
Parodoje eksponuojami 9 paveikslai iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus (ŠAM) ir 9 – iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus (VDKM) archyvų.