Kelmės pieno perdirbimo bendrovė „Džiaugsmas“

Kelmės krašto muziejus savo archyvą papildė unikaliomis 1930 m. pastatytos Kelmės pieno perdirbimo bendrovės „Džiaugsmas“ nuotraukomis.

Savo istoriją pieno perdirbimo bendrovė „Džiaugsmas“ pradeda skaičiuoti nuo 1925 m. kovo 25 d.  Jos steigėjai buvo B. Kafemanas, P. Kačerauskas, J. Liaudanskis, L. Krajauskas ir J. Šliageris. Jau nuo 1925 m. liepos 1 d. ūkininkai pradėjo statyti pieną, o 1926 m. bendrovė turėjo 6 000 Lt gryno pelno, 1928 m. – 38 000 Lt.

Pieninė buvo įsikūrusi labai ankštose patalpose, todėl valdyba priėmė sprendimą statyti naują pastatą. 1930 m. rudenį bendrovė pradėjo dirbti naujose patalpose, kurių atidaryme dalyvavo Lietuvos žemės ūkio ministras Jonas Aleksa. Pieninės įrenginiai leido perdirbti po 3000 litrų pieno per valandą, pastatytos dvi modernios sviesto muštuvės, įrengta patalpa sūrių gamybai. Visi įrenginiai pagaminti „Astra“ firmoje.

1939 m. per metus bendrovė pagamino 19 936 tonas sviesto. Pieną statė 926 ūkininkai. Gyventojų patogumui veikė parduotuvė kur galima nusipirkti sviesto ir grietinėlės. 1941 m. birželio 24 d. sudegė beveik visas Kelmės miestelis. Nukentėjo ir pieno perdirbimo bendrovė „Džiaugsmas“. Nudegė stogas, bet gelžbetoninės perdangos neleido gaisrui išplisti. Gana greitai stogas buvo atstatytas ir pieninė atnaujino veiklą. 1941 m. gamino tik sviestą, kurį tiekė vokiečių kariuomenei į frontą. Vykstant karui, o vėliau ir pokario laikotarpiu gamyba labai sumažėjo. Gamino perdirbtą sviestą (ūkininkų pristatytą naminį sviestą tirpdė, maišė su nugriebtu pienu ir darė naują sviestą) bei gamino sūrius – „Lietuviškas“ ir „Dorogobužas“. Pakeistas bendrovės pavadinimas, kuris vėliau ne kartą keitėsi.

Tik 1959 m. pradėtas statyti sūrių gamybos cecho priestatas, rekonstruojami sūrių nokinimo rūsiai, vykdomi kiti darbai. Po rekonstrukcijos išsiplėtė sūrių asortimentas. Gaminami „Lietuviškas“, „Rambyno“ ir „Olandiškas“ sūriai. Iki 1975 m. Kelmėje perdirbamas tik iš savo rajono ūkių ir gyventojų surinktas pienas. Be sviesto ir fermentinio sūrio tuo metu asortimente buvo buteliuose fasuotas pienas ir kefyras, fasuota ir nefasuota varškė ir grietinė.

1968-1979 m. laikotarpiu rekonstruojami gamybos cechai, statomi nauji pastatai, išplečiamas produkcijos asortimentas.

Nuo 2008 m. AB „Kelmės Pieninė“ priklauso AB „VILVI GROUP“.

Parodoje, kuri skirta šios bendrovės 90-mečiui paminėti, pateikiami užfiksuoti niekur nepublikuoti pieno perdirbimo bendrovės „Džiaugsmas“ cechų įrenginiai, gamybiniai procesai, darbuotojai. Šių fotografijų autorius Lazaris Daninas. Nuotraukos atspausdintos apie 1935 m. fotoateljė „PROGRES“ Kelmėje.  Paroda papildyta keletu fotografijų iš pokarinio laikotarpio.

Parengė vyriausiasis muziejininkas Rimantas Serva.
Parodą muziejaus svetainėje patalpino vyresnioji muziejininkė-archyvarė Kristina Milašauskienė.

Last year I wrote about why booking too far in advance can be dangerous for your business, and this concept of margin so eloquently captures what I had recognized had been my problem: I was so booked up with clients that I wasn’t leaving any margin for error, growth, planning, or reflection.