Kalėdų eglutės puošimo tradicijos. Eglutės puošimo tradicija kilusi iš Vokietijos. Papuošalai buvo stikliniai, dažniausiai įvairios figūrėlės: varpeliai, angeliukai, seneliukai, kareivėliai, burbulai. Lietuvoje Kalėdų eglutės pradėtos puošti XIX a. Pirmiausia jos sužibo dvaruose ir turtingų miestiečių namuose. Valstiečių namus žaliaskarės pasiekė XX a. pradžioje.

Mūsų krašte Kalėdų eglutę puošdavo Kūčių dieną ar išvakarėse, prie šeimos židinio susirinkus visai šeimai. Ja džiaugdavosi iki Trijų Karalių. Puošdavo raudonais obuoliukais, riešutais, saldainiais su spalvotais, blizgančiais popierėliais. Eglutė būdavo apšviečiama tikrų žvakučių liepsnelėmis. Žvakutes degdavo tik vieną kartą – Kūčių vakarą, po vakarienės. Kalėdų eglutę mėgdavo puošti ir iš rugių, kviečių ar avižų šiaudų padarytais žaislais. Juos darydavo  iš šiaudo vamzdelių ar skaldyto šiaudo juostelių, tai – žvaigždės, paukščiai, žiedai, burbulai, įvairios tūrinės geometrinės formos – iš storesnių šiaudų suverti reketukai, girliandos.

Puoselėkime savąsias tradicijas. Teatneša papuošta Kalėdų eglutė visiems sveikatą ir laimę.
Džiaugsmingų Šv. Kalėdų!

Parengė Kelmės krašto muziejaus etnografė L. Užomeckienė.

Last year I wrote about why booking too far in advance can be dangerous for your business, and this concept of margin so eloquently captures what I had recognized had been my problem: I was so booked up with clients that I wasn’t leaving any margin for error, growth, planning, or reflection.