Religiniai paveikslėliai
Religiniai paveikslėliai dar vadinami šventųjų paveikslėliais, o XIX a. – XX a. pr. neretai būdavo nusakomi skoliniu „abrozdėliai“. Tai spausdinti ar piešti krikščioniškos ikonografijos vaizdiniai, priskiriami smulkiesiems spaudiniams arba mažajai grafikai. Įprastai toks atvaizdėlis saugomas maldaknygėje, todėl taip pat vadinamas maldyno paveikslėliu ir naudojamas kaip žymeklis, o kartu ir kaip maldaknygės puošmena. Nuo pat savo atsiradimo religiniai paveikslėliai buvo ir tebėra tam tikra bendravimo priemonė. Jie dovanoti įvairiomis dingstimis. Vieni seniausių, apie kuriuos tik turima žinių, yra XIV a. I pusėje vokiečių moterų vienuolių sukurti kūdikėlį Jėzų vaizduojantys paveikslėliai-naujametiniai sveikinimai. Religinio turinio paveikslėlius, naudotus sveikinant per didžiąsias bažnytines šventes, pagrįstai galima laikyti atvirukų pirmtakais. Šventųjų paveikslėliai visuotinai išpopuliarėjo XIX amžiuje, kai techninės galimybės leido masiškai gaminti palyginti nebrangius, puošnius, popieriaus ažūru ar reljefiniais ornamentais. Jie buvo dovanojami Pirmosios Komunijos dieną, didžiųjų katalikiškų ir asmeninių švenčių progomis. Muziejaus fonduose saugoma 280 religinių paveikslėlių ir atvirukų.
Medžiagą parodai parengė fondų saugotoja B. Radavičienė.
Parodą muziejaus internetinėje svetainėje patalpino vyresnioji muziejininkė K. Milašauskienė.
Last year I wrote about why booking too far in advance can be dangerous for your business, and this concept of margin so eloquently captures what I had recognized had been my problem: I was so booked up with clients that I wasn’t leaving any margin for error, growth, planning, or reflection.