Mečislovas Ežerskis gimė 1940 m. Kražiuose, Kelmės rajone. Augo didelėje, dešimties vaikų šeimoje. Jo tėvas buvo medžio darbų meistras, savo vaikams net medinių žaislų išdroždavęs. Šiuo amatu domėjosi ir vyriausiasis brolis. Pats M. Ežerskis nors pomėgį turėjęs, bet jaunystėje nedrožęs. Dirbo sprogdintoju, vėliau Šiaulių dviračių gamykloje, išbandė ir tekintojo amatą. Pastarajame darbe patyrus sunkią traumą prireikė ilgų metų, kol sveikata atsistatė. Po nelaimės teko atsisakyti sunkaus fizinio darbo, o pakilus iš ligos patalo atsirado didžiulis poreikis drožti.

Meistras savo lazdoms naudoja įvairiausią medį: lazdyną, beržą, gluosnį ir netgi ąžuolą. Suradęs tinkamą medžiagą savo kūriniui, meistras bando atspėti, kas joje slypi ir kas galėtų iš jos išsilaisvinti. Kadangi lazdos turinčios būti patogios ir funkcionalios,  visas dėmesys ir išmonė sutelkiami į rankeną, į jos apipavidalinimą. Taip gimsta kaukai, babaužiai, paukščiai, žalčiukai, lazdos įgyja mitologinių būtybių, kitokių neatpažįstamų padarų pavidalus.         

Iki šiol M. Ežerskis pridrožęs daugiau nei 3000 lazdų. Maždaug prieš 25 metus menininkas pradėjo dalyvauti parodose, įgijo liaudies meistro vardą. Drožinėjantį M. Ežerskį galima išvysti tradiciniuose Žemaičių etnomuzikavimo ir liaudies amatų vasaros kuruose Kelmėje.

2009 m. M. Ežerskio lazdos buvo sertifikuotos ir pripažintos  tautinio paveldo produktu.

2019 m.  Kelmėje, Kooperacijos g. 33 numeriu pažymėtame namelyje, buvo atidarytas Mečislovo Ežerskio lazdų muziejus, kuriame galima išvysti 1200 eksponuojamų lazdų.

Parodą parengė  muziejininkė A. Meškienė.
Tekstą paruošė bei parodą muziejaus internetinėje svetainėje patalpino vyresnioji muziejininkė K. Milašauskienė.

Last year I wrote about why booking too far in advance can be dangerous for your business, and this concept of margin so eloquently captures what I had recognized had been my problem: I was so booked up with clients that I wasn’t leaving any margin for error, growth, planning, or reflection.