Žydai Kražiuose
1895 m. Kražiuose iš 3375 gyventojų žydai sudarė trečdalį, t. y. apie 1120.
Nuo 1928 m. žydų vaikai kartu su lietuvių mokėsi „Žiburio “ gimnazijoje. 1930-1931 m. iš 179 gimnazistų 27 buvo žydai. Žydų tikybos mokytojais šioje gimnazijoje dirbo J. Vilenskis, jį pakeitė J. Smolinskis, paskui – S. Kacas ir Š. Gordonas.
Žydai miestelyje turėjo daug parduotuvių bei smulkaus verslo įmonių. Kražiuose iki karo veikė žydų smulkaus kredito draugija.
Senoji žydų bendruomenė Kražiuose buvo sunaikinta 1941 m. vasarą.
1941 m. liepos pradžioje į Kražius atvykęs nacių pareigūnas įsakė policijos nuovados viršininkui P. Jurevičiui suimti ir izoliuoti žydų tautybės gyventojus. Žydams buvo liepta kitą dieną su daiktais susirinkti miestelio aikštėje. Iš ten jie buvo nuvaryti į dvaro daržinę, prie kelio į Medžiokalnį. Kražių dvaro daržinėje, kur buvo įtaisytos durys su užraktu atsidūrė daugiau kaip 350 žydų. Maždaug po dviejų savaičių į Kražius vakare su nacių pareigūnais atvyko dviem automašinomis dvylika vokiečių kareivių, o P. Jurevičius gavo įsakymą iškviesti Tautinės darbo apsaugos būrio ( TDA arba kitaip vadinamus baltaraiščių ) grupių vyresniuosius. Vokiečiai jau kitą dieną susirinkusius vyrus padalijo į dvi dalis .Viena iš jų turėjo saugoti vežamus žydus, kita saugoti žydų getą. Automašinos kelis kartus vežė pasmerktuosius žmones. Su paskutiniais reisais prasidėjo siaubingos scenos prie dvaro daržinės. Keliems sargybiniams grįžus su išvežtųjų žydų striukėmis, dar esantys gete suprato, jog jų tautiečiai buvo išvežti ne darbams, bet jau yra nužudyti. Sodinant į mašinas, pasigirdo klyksmai, prakeikimai. Nenorėję lipti į mašinas ar sunkiai paeinantys senukai buvo mušami, stumdomi. Kuprės miške keli lietuviai, atrinkti į šaudytojų grupę, atsisakė šaudyti į beginklius žmones. Už tokį pasipriešinimą vokiečiai karininkai, kuriems teko jau ne pirmą kartą vykyti panašias egzekucijas, norėjo tuos TDA būrio narius sušaudyti kartu su žydais, bet paskui pasitenkino tik primušę. Po žydų žudynių Kuprės miške Kražių gete liko apie 80 žmonių, tarp jų buvo tik keli suaugusieji. Dauguma jų jau buvo nužudyti rugpjūčio mėnesį šalia Medžiokalnio – vos už 0,5 kilometro nuo dvaro daržinės, tapusios paskutiniu žydų prieglobsčiu. Duobei prie Medžiokalnio iškasti buvo panaudoti 1940-1941 m. sovietiniai aktyvistai. Kartu su žydų vaikais buvo sušaudyta ir gydytojo O. Šmidto šeima.
Kražių valsčiaus gyventojai buvo ne tik žydų tragedijos liudytojai. Miestelio ir aplinkinių gyvenviečių žmonės žydus gelbėjo, slėpė, maitino juos, teikė kitokią pagalbą. Visa tai buvo daroma didžiulio pavojaus akivaizdoje, nes už pagalbą žydams humaniškieji žmonės rizikavo savo ir savo šeimos narių gyvybėmis.
Jonas Vladička iš prašė išleisti iš Kražių geto Leją(Valę) Aronaitę ir norėdamas ją išgelbėti pasiūlė tapti jo žmona. Žydaitė netrukus buvo pakrikštyta ir sutuokta su savo gelbėtoju. Deja tai nepadėjo. Iš J. Vladičkos pareikalauta grąžinti žmoną į getą, o kartu policijoje geranoriškai patarta kuo greičiau ją paslėpti. V. Aronaitė- Vladičkienė, padedama daugelio žmonių išsislapstė iki pat 1944 m. rudens ir buvo ilgą laiką vienintelė senosios Kražių žydų bendruomenės palikuonė miestelyje. Iš Šiaulių geto buvo išgelbėtas ir kražiškis Idelkis Blochas. Jį iš pradžių parvežė ir slapstė trys miestelio šeimos – Kucevičiai, turėję automobilį, Steckiai ir Nainiai. Vėliau I. Blochas, taip pat gelbėtojų rūpesčiu pakrikštytas katalikų bažnyčioje, buvo slepiamas ne tik Kražiuose, beti ir kaimuose, kur žiemoti buvo ne taip pavojinga, patogu. Žydams išlikti padėjo V.Jasulaitis, V. Gaidjurgis, J. Jakštaitė, Č. Butkevičius, K. Mileikienė, T. Rubikaitė, K. Jankauskas, A. Gečas, Vl. Petrošius, V. Navickas ir kiti. Nėra tiksliai nustatyta, kiek žydų buvo nužudyta Kuprės miške ir prie Medžiokalnio. Manoma jog abiejose vietose žuvo apie 380 žydų. Keliems Kražių žydams, ištremtiems arba pasitraukusiems su raudonąją armija, pavyko išsigelbėti 1941 m. atsidūrus Sovietų sąjungoje .
Parengta pagal Stanislovo Buchavecko „Kražiai nacių okupacijos metais (1941-1944)“ – „Kražiai“. Vilnius, 1993
Parengė vyr. muziejininkas Rimantas Serva.
Virtualią parodą muziejaus svetainėje patalpino vyr. muziejininkė-archyvarė Kristina Milašauskienė.
Last year I wrote about why booking too far in advance can be dangerous for your business, and this concept of margin so eloquently captures what I had recognized had been my problem: I was so booked up with clients that I wasn’t leaving any margin for error, growth, planning, or reflection.