Kelmės gimnazijos mokytojai

Kelmės gimnazijos mokytojai

1921m. rugpjūčio 19 d. buvusios dvarininko Gruževskio alaus daryklos pastate  Švietimo draugijos Kelmės skyriaus (kurio steigėjai buvo Kelmės vaistininkas Br. Bucevičius, pastorius K. Kurnatauskas, medikas B. Gasiūnas, E. Gasiūnienė, kunigas P. Janušauskas, mokytojas Arlauskas) pastangomis  buvo įkurta Kelmės progimnazija. Jos pirmuoju direktoriumi buvo paskirtas Kelmės evangelikų-reformatų pastorius Konstantinas Kurnatauskas. Progimnazijoje mokytojavo iškilus kalbininkas ir vertėjas Jurgis Talmantas, dailininkas Zigmas Petravičius, Pranciškus Juchnevičius, Ona Timinskaitė ir kt. 1923 m. Kelmės progimnazija išleido pirmąją savo laidą, kurioje mokėsi apie 120 mokinių (vėliau sumažėjo), o nuo 1924 m. pradėta diskutuoti dėl gimnazijos įkūrimo Kelmėje. Nuo 1932 m. progimnazijos direktoriumi paskirtas poetas Jonas Graičiūnas.

1939-ųjų rugsėjo 1 d.  Švietimo ministerija įsteigė valstybinę gimnaziją, bet oficialiai ji atidaryta tik 1940 m. birželio 9 d., o 1941 m. birželio 21 d. išleidžiama pirmoji abiturientų laida (53 mokiniai). Sovietinės ir hitlerinės okupacijos metais gimnazija neturėjo patalpų, buvo kilnojama iš vienos vietos į kitą. 1942–1944 m.  gimnaziją baigė antroji, trečioji, ketvirtoji abiturientų laidos. Pirmaisiais pokario metais tuometinė valsčiaus valdžia leido gimnazijai įsikurti Kelmės dvaro rūmuose. Gimnazijai vadovavo K. Ambraziejus, M. Jovaiša ir garbus  Kelmės mokytojas Jonas Vadeikis.  Gimnazija išaugo ir sustiprėjo.

1950 m. gimnazija tapo vidurine mokykla, o 1959 m. ji įsikūrė naujuose „rūmuose“. Švietimo ir kultūros skyriui pasiūlius, mokykla siekė atgauti gimnazijos statusą. 1993 m. įkurta pirmoji gimnazijos klasė, 1995 m. mokyklai suteiktas poeto Jono Graičiūno vardas, o 1997 m. atkurta gimnazija.

Ilgai ir sėklingai mokykloje dirbo direktoriai Adomas Makarevičius, Juozas Alzbutas,   M. Jovaiša, Z. Petrauskas ir kt., mokytojai Birutė ir Juozas Kavaliauskai, Birutė Garšvienė,  Genovaitė Rutkūnienė, Aleksandra ir Povilas Matkevičiai, Adelė Siurginevičienė, Eglona ir Juozas Alzbutai, Bronius Urbelis, Alfonsas Urbelis, Liuda Urbelytė-Žigulienė, Anastazija Vidauskienė, Alfonsas Butkus, Juozas Stasiulaitis, Klemensas Šarauskas, Aldona Čepienė, Irena Sabaitienė,  Genovaitė Encienė ir daugelis kitų. Kelmiškiai dar ir šiandien mena mokytojas Petronėlę Laugalytę, Eleną Paulekaitytę, Liudą Rukienę, Bronę Lazickienę.

Kelmės kapinėse palaidoti šie kelmiškiai mokytojai: Jonas Vadeikis (direktorius 1903–1982), Alfonsas Tūba (1933–1956), Bronė Lazickienė (1907–1991), Algimantas Lazickas (direktorius 1928–1992), Aurelija Venckienė (1943–2004), Anastazija Vidauskienė (1924–2003), Elena Paulekaitytė (1899–1968), Povilas Matkevičius (1923–1970), Aleksandra Matkevičienė (1926–2000), Antanas Stabingis (1898–1976), Zenonas Vagonis (1925–199?), Juozas Alzbutas (direktorius 1917–2003), Eglona Alzbutienė (1923–2005), Genovaitė Encienė (1934–1997), Romas Bartkus (1937–2007), Gražina Bartkuvienė (1939–1999),  Bronius Urbelis (1914–2000), Vytautas Urbikas (1928–2006), Danutė Viktorija Zavackienė (1940–2005), Teodoras Kvietkauskas (1930–1995), Birutė Kavaliauskienė (1922–1974), Juozas Kavaliauskas (1915–1982), Janina Vaitkienė (1932–2004), Gėnė Tavoraitė-Labinienė (1930–1992), Petronėlė Laugalytė (1898–1973), Algimantas Ščeponavičius (1932–2001), Vida Jurgaitytė-Stonienė (1933–1992), Klemensas Šarauskas (1926–1983), Vlada Jonuškienė (1933–1992), Aldona Čepienė (1935–1996), Teresė Siliūnienė, Antanas Pažarauskas (1935–2000), Elena Paliulienė (1940–1992), Barbora Stumbrytė (?– 2002).

Parengė Kelmės krašto muziejaus vyr. muziejininkė Laima Šimkutė.
Parodą internetinėje svetainėje patalpino vyr. muziejininkė-archyvarė Kristina Milašauskienė.