Tai ketvirtoji personalinių mados fotografijų parodų ciklo stotelė. Čia „pasakiškas etiudas“ (pirmoji mados fotografijų paroda) kinta, kolekcija bręsta ir pastebimas tobulėjimas. Ciklo pradžia – Šiaulių profesinio rengimo centro Technologijų skyriuje, nes toji stotelė mano, kaip kūrėjo ir dailininko, gyvenime turėjo įspūdingą pradžią. Ten suvokiau save kaip menininką, pristačiau pirmuosius savo kūrinius, sulaukiau išskirtinio dėmesio ir paskatinimo kurti. Naujais kūriniais papildytą kolekciją eksponavau gimtojo miesto centre – Fotografijos muziejuje. Šiaulių centras visada mane viliojo, norėjosi čia apsigyventi, bulvare organizuoti įvairias akcijas ir performansus. Trečia stotelė – svarbi mano kūrybos dalis, nes ciklas buvo eksponuojamas aukštojoje mokykloje, tarsi bylodamas: koks bebūtų talentingas dailininkas, jam reikalingas išsilavinimas, savo talento „šlifavimas“. Dabar paroda atsiplešė nuo mano gimtojo miesto ir kaip augantis ir brestantis vaikas tolsta nuo kurėjo kad įgytų savarankiškumo. Mados fotografijų ciklas keliaus ir į kitas parodų eksponavimo erdves, kol pasieks finalą, apie kurį nutylėsiu norėdamas išsaugoti švelnią intrigą.

Žvelgdamas į moterį, kuri dažnai siejama su mados fenomenu, galiu pasakyti, kad ją, kaip ir madą, visada lydi paslaptis. O paslaptis sukuria intrigą. Atrodo, kad mada ir intriga eina kartu kaip dvi bendradarbiaujančios seserys. Madoje, kaip ir moters gyvenime, slypi paslaptis ir intriga, moteriškas gyvenimas kupinas trukdžių, džiaugsmų bei ironijos. Visa tai tarsi paslapties šydu pridengta nuo vyriškų akių. Galbūt reikia praplėsti savo regos lauką ir pamatyti tai, kas visada egzistavo šalia. Mada visada atspindi laimingo gyvenimo vaizdą bei netikėto įspūdžio tikimybę. Tai ypač aktualu dabartinės globalizacijos laikais. Mada visur turi vergų, ji dalį pasaulio paverčia savo auka. Žmonės savanoriškai ir patenkinti savimi išdidžiai aukojasi madai. Mados diskusijos, stebėjimas ir analizavimas – tai jos valdžios įtvirtinimas, akivaizdi ir verta dėmesio jos galia. Atrodo, nebėra abejingų madai. Net tie, kurie besąlygiškai ją atmeta, iš tiesų gyvena mados produktų apsuptoje aplinkoje.

Mano požiūris į madą išsiskiria lengva satyra bei ironija. Kai kuriuose kūriniuose galima įžvelgti egzistencinio pobūdžio problemų. Man rūpi ne tik tai, kaip papuošti kūną ir kaip nustebinti žiūrovą. Aš pastebiu, kad paprastas žmogus yra prijunkytas prie šiuolaikinės mados komercijos. Kartą kalbėjausi su vieno Šiaulių miesto dienraščio žurnalistu. Jis tradiciškai paklausė: „Kas šiemet bus madinga?“ Mano atsakymas nustebino visko girdėjusį žmogų: „Madingas bus „Saulės miestas“, „Tilžė“, „Bruklinas“, kuriuos renkasi stileivos; taip pat madingas bus ir „Pabalių turgus“, kuriame mėgsta lankytis koviniai vaikinai bei fyfos ir kiti neambicingi mados žinovai. (Beje, tuo metu „Akropolis“ dar nebuvo net pradėtas statyti, nors dabar jis tapo Šiaulių mados lyderiu.)

Lietuva – savotiškas mados lopšys, nes pas mus viskas visada madinga: močiutės šimtametės skarelės ir suknelės, naujausi italų dizainerių bateliai (nors jų plagiatai dar madingesni, nes pogrindyje, pasirodo, slepiasi gudresni dizaineriai, kurie tą patį „pagerintą“ produktą siūlo už gerokai mažesnę kainą). Madinga pas mus turėti pozą (stilių) – stileivos, panko, emo, goto, forso, treninginio, skino, playbojaus ar net moksliuko bei liurbio. Televizijos padiktuotos mados normos irgi madingos. Todėl mano išvada yra tokia: „Koks bebūsi, vis tiek liksi mados auka. Telieka išsirinkti pozą (stilių) arba kiti tau ją parinks – etiketę priklijuos“.

Modestas Navickas
Photographer, Fashion Designer
modestas.navickas@gmail.com
(+370 676 61 071)

Last year I wrote about why booking too far in advance can be dangerous for your business, and this concept of margin so eloquently captures what I had recognized had been my problem: I was so booked up with clients that I wasn’t leaving any margin for error, growth, planning, or reflection.