Projekto metu trys menininkės – Austė Dzikaraitė, Rūta Kučinskaitė [Big Coat], Kamilė Lukrecija Lukošiūtė [KLL] – sukūrė nepabaigtą piešinį ant atvirlaiškio su mintimi, kad kiti galėtų pabaigti jų kūrinį bet kokia norima technika.
Prie Ventos, Užvenčio dvare gyveno ir savo kūrybinį kelią pradėjo lietuvių literatūros klasikė Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, Lietuvos tautinio atgimimo ir nepriklausomybės pradžios rašytoja romantikė. Ji ir Jos Užventis, kur į Ventą šakas sumerkę gluosniai dar mena čia gyvenusią ir kūrusią rašytoją. Čia pasisėmusi įkvėpimo ji sukūrė vertingiausius savo kūrinius „Sename dvare“ ir „Viktutė“. „ (…) Venta jau numetė ledus, bėga ūždama ir griaudama tiltus. Kartais, turėdama laiko, einu pas malūną, ir, atsistojusi ant tilto, žiūriu, kaip vanduo puola žemyn. Žiūriu, žiūriu, atsitraukti negalėdama, taip gražiai atrodo…”, „Numetus ledus, nusidžiugus Venta, banguoja, bučiuoja krantus…“
Šatrijos Ragana, kaip ir daugelis to meto Lietuvos kūrėjų, tiek gyvenime, tiek savo kūryboje atskleidžia žmogaus ryšio su prigimta vieta svarbą, iš šio ryšio kylančias kūrybines, savivokos galimybes, savivokos atvirumą. Jų kūryboje pulsuoja savitas gamtinės ir kultūrinės erdvės pojūtis. Tai jaučiama ir kitų čia kūrusių autorių kūryboje, nes šalia Ventos gyveno ir ją savo kūriniuose aprašė ne tik Šatrijos Ragana, bet ir Žemaitė, poetas A. Bagdonas ir kt.. Venta – daugelio menininkų įkvėpimo šaltinis…
Last year I wrote about why booking too far in advance can be dangerous for your business, and this concept of margin so eloquently captures what I had recognized had been my problem: I was so booked up with clients that I wasn’t leaving any margin for error, growth, planning, or reflection.